BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas



According to Charlie

June 4th, 2012

Pasak Čarli: 66. Kruvini pėdsakai ant sienų ir netikėtas svečias

Posted by Lali in Be temos

You’re really loving this aren’t you dear
Now you’ve got me on the ropes out here
With nowhere else to run to now
Just stay and face the music

http://www.youtube.com/watch?v=g4Bq7sZDF3c

Tai štai, kaip jaučiasi Hulk‘as, pabudęs po vieno savų žalio monstro protrūkių.

Čarli pamirksėjo kelis sykius, tiesiog atsisakydama grįžti į košmarais turtingą miegą, ir ištraukė rankas iš paklodės, kurią iki šiol gniaužė po smakru. Stebėdama lubas, ji neprisivertė daryti nei judesėlio daugiau: visas „staigaus išgarsėjimo, mamos protrūkio ir klykimo lyg paskutinis varžtelis būtų atsisukęs“ reikalas tebeslėgė pečius atgal į sofos pagalves. Tokia sunki…

Tai nebuvo tiktai stresas,- ji užregistravo, keldama pirštus prie ritmingai skausmu dunksinčio smilkinio. Jos galvoje šėtonas pūtė dūdmaišius. Jos raumenimis bėgo maudulys, kūnui buvo ir karšta ir šalta vienu metu. Ir, kad ir kiek ji miegojo, vis dar jautėsi išvargusi.

- Puiku. Atsibudai kaip tik laiku,- balsas iš šono privertė ją atsimerkti, kai sunkūs vokai vėl nepaklusniai leidosi žemyn.

Mažytėje svetainėje teta Konstansa sugebėjo išvairuoti iki pat sofos, ir pastatė dubenį su spragėsiais ant aukštos žurnalų krūvos. Sėsdamasi į fotelį, ji užsikėlė kojas ant staliuko ir batu nusipurtė kelias kinietiško maisto dėžutes, užsilikusias čia jau ne viena savaitė.

- Duok šen termometrą,- teta liepė vangiai, vieną ranką ištiesdama Čarli link, kita keldama nuotolinį pultelį ir įjungdama televizorių.

Čarli suaimanavo nuo staigaus triukšmo iš televizijos filmo, ir šiaip ne taip atsisėdo. Pirštais braukdama sau per šonus, atsargiai ištraukė termometrą ir atidavė tetulei. Tada ėmė krapštytis ties savo nugara, ieškodama liemenėlės užsegimo: Dieve, padėk jai, jei dar kada sumąstys miegoti šios nenusiėmus. Gumelių rėžiai įsispaudę į šonus, o jau nepatogumas…

Taip lankstyti rankas buvo sunku, kaip ir judėti apskritai, todėl pabaigusi ji iškvėpė su palengvėjimu ir vėl krito į pagalves.

- Trisdešimt šeši ir penkios. Manau, neblogai, kaip kažkam, kas aimanuoja tarsi banginis kiaurą naktį. Tu sveika,- paskutinį žodį teta kove išspjovė.

Tai taip keista… Čarli nesijautė sveika. Ji nebuvo tikra ar kada bus pakankamai sveika palikti šią lovą. Kai ateis priverstinis laikas pajudėti, tikriausiai šlubčios… Šliauš. Jos nosis prakiurs nuo tokio fizinio darbo ir sienos, pro kurias ji praeis, bus išteptos kruvinais delnų pėdsakais…

- Gal…- atsargiai užsikeldama delnus sau ant krūtinės, Čarli bandė įtaisyti galvą į pagalves sukeldama sau kuo mažiau skausmo,- … gal gali patildyti?

- Ne,- Konė pakėlė pultelį ir dar pagarsino televizorių,- apsistojai mano namuose, tad visai nesąžininga dar ir sąlygas kelti.

- Ak,- Čarli užmerkė akis,- atleisk, nenorėjau išsemti tavo Dievo duoto neišsemiamo rūpestingumo, aš tik… na, žinai… mirštu.

Konstansa užvertė akis į lubas, prieš dėbtelėdama į dukterėčią:

- Tu ne miršti. Tu išklykei savo gerklę, pabėgiojai per šaltį, praverkei dvylika valandų be sustojimo ir prasivartei mano svetainėje visą pusdienį. Tu tiesiog persūdytai dramatiška,- ji vėl atsisuko į televizorių,- kaip visada.- pridėjo, su akivaizdžiu nepasitenkinimu.

Čarli pačepsėjo lūpomis, dar sykį perbėgdama per vakarykščius įvykius mintyse. Goš, ji norėtų būti ramesnė. Šaltu, plieniniu balsu tarti: „aš manau, tau laikas išeiti“. Kaip kietai tai būtų skambėję? Kaip… sveikai, palyginus! Kažkodėl Kristoferis neturi jokių problemų išvaryti savo tėvą iš namų, o ji turėjo pavirsti į ašaromis užtaisytą, isterija papildytą, absurdu papuošta dramos bomba.

Pasak Čarli, juk turėjo, turėjo būti kažkoks būdas išspręsti reikalą atsargiai apitipenant aplink faktą, kad motina jos nekenčia. Ji dirbo su šia medžiaga jau ne vienerius metus: toks vakarykštis protrūkis tiesiog nebuvo atleistinas profesionaliai išminuotojai.

Dabar viskas buvo blogai. Jos motina tikriausiai kviečia medikus. Ir Kristoferis tikriausiai varto lovas namuose, ieškodamas jos. Ir Danielė iki šios valandos tikrai bus spėjusi ką nors sužeisti fiziškai. Endriu kalbasi su Debesėliu, apie tai, kokie visi kiti pamišę.

Ji dėjo viltis į Kristijaną, bet ką pastarasis gali padaryti prieš įpykusią Danielę? Nieko. Absoliučiai nieko: mergina nesustabdoma. Ji kaip traukinys, kurio mašinistas nusišovė, o vairavimo kabinos durys užstrigusios.

Dieve, Čarli atsiduso, jai reikia keltis ir susitvarkyti su namiškiais. Jos problemos liks jos problemomis, bet reikia bent užkirsti kelią naujoms.

- Aš manau, nusiprausiu po dušu,- Čarli susitelkė ties kėlimusi iš lovos, šiaip ne taip kraudama kojas ant grindų. Tarsi būtų švininės, šios dunkstelėjo su garsu.

Konei nebuvo pakankamai įdomu, kad atplėštų akis nuo televizoriaus, tačiau kai Čarli galų gale nusigavo iki durų, ji prisiminė perspėti:

- Ei, bet jokių vakarykščių triukų, gerai?! Jei planuoji vėl stovėti duše verkdama ir leisti mano šiltą vandenį, gali eiti kur nors kitur.

Čarli linktelėjo, jausdamasi kiek kalta:

- Jop. Supratau. Jokio verkimo duše. Skauto garbės žodis.- išlįsdama į siaurą koridorių, ji tarė tetai. Nors kai vanduo bėga tavo veidu, verkti taip paprasta… Neišvengiama.

Ne, ji turi susiimti. Be to, ji net ne dėl dušo išėjo iš kambario! Slapčiomis žvelgdama sau per petį, mergina nutipeno į koridorių ir dėkingai atsipūtė, išvydusi Konstansos rankinę čia paliktą plačiai pravertą. Panaršiusi kelias sekundes, Čarli ištraukė mobilų telefoną ir tik tada greitomis, ar pirštų galų, nubėgo į vonią.

Kai ji uždarė duris ir niekas neįsiveržė ištisas dešimt sekundžių, Šarlotė iš tikro patikėjo, kad jos planas veikia. Ji tai daro, ir gal išsisuks nepastebėta. Spragtelėjusi užraktą, ji žengė kelis žingsnius į šoną ir atsirėmė į šlapius rankšluosčius, sukabintus ant tyliai burzgiančio radiatoriaus.

Ieškoti mintyse telefono numerio buvo kiek sunkiau, nei planuota, ir merginai prisireikė kelių sykių, kol atsiminė tinkamą kombinaciją. Dėdama ragelį prie ausies, ji tik tikėjosi, kad niekas stacionaraus telefono aparato nebus sviedęs į sieną, ir su namais susisiekti pavyks.

Keturi signalai, ir, kada Čarli jau pradėjo prarasti viltį, uždusęs Enrikės balsas atsiliepė telefonu. Vien girdint jo balsą, ji ėmė svajoti apie stebuklingai greitą būdą persikelti iš tetos buto į Kriso glėbį. Galbūt netgi rastų pinigų taksi paslaugoms toje pačioje rankinėje…

Konstansa teisi: jei ji leis sau verkti vėl, niekada nieko nenuveiks. O juk darbų pilna: pastatyti save ant kojų, išsiaiškinti, kas ją išdavė, išgelbėti pasaulį, kaip nors susisiekti su Toniu… ji dar neturėjo atsakymo į šitą konkrečią mįslę, mat tėtušis tikrai pats nepasibels į duris. Šarlotei jau beveik reikia sąrašo: užduočių per daug, kad atsimintų tiesiog taip.

Be to, ir tai taip pat svarbus argumentas, tuo sąžinės trūkumu vagiant dalykus iš svetimų rankinių jau tikrai reiktų susirūpinti.

- Tai aš.- ji iškvėpė į ragelį.

- Kur tu?- klausimas iš karto šovė atgalios.

- Pas tetą…

- Taip ir maniau. Primink man įsigyti visų tavo giminaičių adresus ir telefono numerius.- Po akimirkos tylos, ragelyje pasigirdo atodūsis,- Tu nei nenutuoki, kokia beprotiška buvo ši naktis.

Geresnės nuotaikos, Čarli būtų prunkštelėjusi.

- Čarli?

- Taip, taip, aš klausau. Nutuokiu. Mano pusėje irgi visi varžteliai atsilaisvinę.

- Tikrai? Tikrai? - jis paklausė su akivaizdžiu skepticizmu, kad šias lenktynes Čarli galėtų laimėti. Lyg įrodydamas, jis pateikė pavyzdį,- Danielė smeigė pieštuku..

- Aa-auč.

- ….žmogui į ranką. Jos mama turėjo atvažiuoti, aiškintis policijoje. Bet dabar viskas gerai, jie išsuko reikalą kaip nelaimingą atsitikimą. Dani net nuo pamokų nenurašė.

- O, vau,- ji negalėjo patikėti,- prisiekiu, tik prieš kelias akimirkas galvojau, kad Dani iškrės kažką panašaus. Tu turi manimi patikėti, tikrai galvojau!

- Čarli, susikaupk.

- Taip, taip.

- O kaip tu?- jis paklausė kiek reikliau.

- Aš ką?

- Sakei, kad tau kažkas irgi nutiko. Norėčiau išgirsti tai, chronologine tvarka,- jo balsas kilo,- nuo pradžios iki pat to taško, kur tu sugalvojai pabėgti iš namų ir nesusisiekti su manimi dvidešimt keturias valandas?

- Nešauk ant manęs, Kristoferi Lijamai Vestai,- Čarli užsimerkė, atlošdama galvą į sieną ir pažvelgdama į lubas,- mano reakcija nenuspėjama.- sumurmėjo,- Nenustebčiau, jei tiesiog išmuščiau skylę sienoje kumščiu. Ar pavirsčiau į žalią milžinišką pabaisą dar sykį.

Ji lėtai pasuko galvą į duris, išgirdusi žingsnius koridoriuje.

- Neee,- ėmė žiopčioti be balso, tampydama lūpas tarsi rėktų.

- Ei! Kas ten?- Kriso balsas reikalavo atsakymo.

- Su mano sėkme – Fredis Kriugeris.- ji atsiduso, kaip tik kai įnirtingas beldimas sudrebino duris.- aš turiu eiti.

- Karlota!- teta suriko kitoje durų pusėje.

- Klausyk,- Čarli skubiai tarė į ragelį,- Aš turiu sutvarkyti kelis neatidėliotinus reikalus. Kaip labai nori, kad grįžčiau namo tuoj pat? Ar labai labai? Ar tik šiaip… labai.

- Šarlote?- tetos toną staiga prislėgė nerimas.

- Po velnių. Gerai. Tik grįžk namo iš karto po to.

- Galiu pakeliui pagriebti picą.

- Aš nealkanas.

- Šarlote, tuojau pat atidaryk duris!

- Skauto garbės žodis,- Čarli išbėrė, prieš pabaigdama pokalbį,- aš sutaisysiu viską.

Beldimas tęsėsi ir Čarli užsiėmė už galvos, kai su kiekvienu stuktelėjimu ten pat beldėsi ir skausmas.

- Ateinu!- ji sunkiai išspaudė šūksnį, sukdama ratuką nedidelėje vonios erdvėje ir garsiai trepsėdama kojomis,- jau… beveik… čia…

Beldimas liovėsi, tad Čarli paslėpė telefoną užpakalinėje kelnių kišenėje ir atrakino duris.

- Kas tokio skubaus…- ji nutilo, praplėšusi duris.

Teta susidėjo rankas ant klubų, pakėlė antakius ir mostelėjo galva už savęs, tarsi be šio ženklo Čarli nebūtų pastebėjusi koridoriuje stovinčios tarptautinės žvaigždės. Šarlotė lėtai nusišypsojo: vis dar yra vilties. Tai antras pagal gerumą dalykas, nutikęs per visą dieną, po pirmą vietą užėmusio susisiekimo su Krisu.

- Ir štai aš sukau galvą, kaip tave surasiu,- ji pagestikuliavo delnu. Jis atrodė tiesiog absurdiškai gerai skurdžiame tetos koridoriuje.

Teta prunkštelėjo ir atsitraukė nuo durų, išraiškingai ignoruodama vyriškį ir taip nelabai subtiliai parodydama, kokia ji nepatenkinta šiuo apsilankymu.

- Yo pense, que el te gusta*,- Čarli tarė, prasilenkdama su teta.

- Me gusta su cartera, asi que segure, que esta abierta,**- tetulė burbtelėjo, apsisukdama ir išstumdama Čarli iš vonios judėti greičiau. Pati trenkė durimis taip smarkiai, kad Šarlotė susiraukė ausyse pasigirdusio spiegimo.

Jėzau,- Čarli pagalvojo,- ši moteris tarsi materialistinė ragana.

Suspaudusi lūpas taip, kad jų nesimatytų, ji atsisuko į tėvą ir gūžtelėjo:

- Atleisk už tai. Paprastai ji elgiasi draugiškiau su auksinius kiaušinius dedančia vištele,- droviai šyptelėjo, žengdama į priekį.

- Ji mažiausias iš mano rūpesčių, mažute,- Tonis tarė pavargusiu balsu, apglėbdamas Čarli rankomis ir brūkštelėdamas delnu jai per galvą.

Jis buvo toks aukštas, kad Čarli vos tesiekė krūtinę.

- Kaip tu jautiesi?

- Yra buvę geriau,- ji atsitraukė ir brūkštelėjo pirštu po paraudusia nosimi.

- Galiu tik įsivaizduoti,- Tonis mostelėjo delnu į koridoriaus posūkį, kur tolėliau slypėjo svetainė.

Čarli atsiduso ir ėmė kilnoti kojas, pakeliui numesdama tetos telefoną į vietą. Vos įėjusi, ji numetė daiktus nuo fotelio, kad Tonis galėtų surangyti savo liauną aukštą figūrą. Jie abu taisėsi tylėdami, rimti, atitinkamai susitikimo priežastims.

Tvarkydamasi plaukus ir kryžiuodama kojas po savimi, Čarli stebėjo, kaip Tonis su pasišlykštėjimu veide traukia maisto pakuotes toliau nuo savo batų, nuspiria kažkokį drabužį ir kritiškai dėbteli į tetos plaukais aplipusią pagalvę.

Štai kodėl Konė elgėsi taip piktai su tokiu pelningu svečiu. O Čarli jau buvo pradėjusi susirūpinti, kad tai teta turi temperatūros: neišnaudoti tokios galimybės, kai ši pasibeldžia į duris? Tai tiesiog nepraktiška…

Čarli susiraukė, susimąstydama, kaip iš tiesų jis čia atsirado.

- Gerai, gerai,- ji nutraukė tylą, kai Tonis ėmė braukti pūkus nuo savo rankovių,- tu įrodei savo tiesą. Šitas butukas nelabai prabangus.- ji paglostė sofos pagalvėlę, atsiprašydama namų už įžeidimą,- Bet teta mane įsileidžia kiekvieną sykį, tad parodykime šiek tiek pagarbos.

- Taip, taip,- Tonis atsilošė fotelyje ir užsikėlė vieną koja ant kitos, ties keliu ir kulkšnimi.- nenoriu tavęs kankinti, bet pasakyk tiesiai, ar kalbėjai su kuo nors?

Čarli lėtai linktelėjo ir pasitikslino:

- Ta prasme, su žurnalistu ar panašiai?

- Žurnalistu, fanu, bet kuo.

- Ne,- ji šyptelėjo puse lūpų,- positivo.***

Matyt, tai buvo teisingas atsakymas, nes Tonis atsiduso su palengvėjimu ir jo pečius akivaizdžiai paliko įtampa.

- Mano eilė. Kaip sužinojai, kur aš?

Antonis mostelėjo delnu, pasukiodamas plaštaką ore:

- Turiu savų žmonių.

- Ar tie žmonės negali išsiaiškinti, kaip visa tai išlindo į dienos šviesą?- ji neprisivertė rūpintis balse girdimu priekaištu. Čarli tiesiog nebeturėjo jėgų.

Tonio akys smigo į dukrą ir Čarli galėjo prisiekti ten šmėstelėjus pyktį.

- Tu gyveni su dviem žurnaliūgos sūnumis.

- Ne,- dar vyriškiui nebaigus sakinio, ji jau purtė galvą,- tai ne tas atvejis.

- Mano žmonės neturi kitos versijos.

- Nea,- jis pakartojo garsiau,- tavo žmonės klysta.

- Aš nebegaliu daugiau rizikuoti! Šiandiena mano viešųjų ryšių atstovas pareiškė, kad užduotis yra virš jo algos! Vien dėl tavo nenuspėjamo elgesio ir tų vaikėzų! Žinai, kaip aš pasijutau, kai mano narsiausias šunytis sprunka pabrukęs uodegą?

Čarli su kalta tyla išklausė, kol Tonis nustos burbėti, prieš tyliau užduodama kitą klausimą:

- Tai kas, tiksliai, nutiko?

- Tos prakeiktos gandų laidos pareiškė, jog turiu dukrą ir kaip apšoviau ją per muzikinį šou. Visi demonstruoja tavo pasirodymo vaizdo įrašą. Iš kur tą velnio juostą gavo, net mano žmonės nežino. Prisiteisiu paskutinius apatinius iš tų velnio televizijų.

Mergina nuleido akis į kilimą, įtemptai galvodama.

- Taigi dabar mane persekios visi…

- Na jau šito neleisiu,- Antonis pasipiktino,- tavo gerovė man pati svarbiausia, Šarlote.

Čarli nervingai sukikeno:

- Na.. pfu.. ekhem…

- Ką tavo motina sakė?

- Ko ji tik nesakė…,- ji staiga pakėlė akis,- palauk, iš kur žinai, kad mes kalbėjomės?

- Mano žmonės buvo prie jūsų namų, kai ieškojo tavęs.

Ji lėtai pakreipė galvą, laukdama tęsinio:

- Taaaaaiiiii? Atidedant į šoną, koks kraupus tavo metodas mane sekti, ar reikia susirūpinti? Ar kas prilips prie mano namų?!

- Nėra ten jokių žurnalistų, aš viską kontroliuoju,- Tonis užtikrino,- nesi ten užregistruota, kad ir kaip tai būtų keista….

Čarli lengviau atsipūtė. Kas būtų galėjęs pagalvoti, kad nelegalaus gyvenimo stilius išgelbės ją nuo tokios bėdos.

- ….bet jie gudrūs, greitai iš draugų išklaus ir….

- Toni,- ji nutraukė, staiga panikuodama,- ar man yra… ar yra šansas tiesiog iš to išsisukti?

Vyriškis pažvelgė į ją keistu žvilgsniu, tylėdamas. Čarli nurijo seilę ir abiem delnais ėmė braukti plaukus nuo kaktos.

- Okeeeeeiiii,- ji ištęsė,- eF you too, universe.

***************************

Vertimai iš ispaaanų kalbos, mis amores:

*Aš maniau, kad jis tau patinka.

**Man patinka jo piniginė. Taip kad, pasirūpink, jog ji būtų atvira.

***Užtikrinta.

Skyrius šiaip sau, o gal mane savikritika griaužia labiau nei paprastai… Tiesiog traukiam į pabaigą, o pabaiga kaip niekad svarbi ;//

Patiko (37)

Rodyk draugams



2 Responses to ' Pasak Čarli: 66. Kruvini pėdsakai ant sienų ir netikėtas svečias '

Subscribe to comments with RSS or TrackBack to ' Pasak Čarli: 66. Kruvini pėdsakai ant sienų ir netikėtas svečias '.

  1.    Viktorija said,

    on June 5th, 2012 at 10:55

    Blembački ruošiaus egzams, tai tik dabar perskaičiau paskutinius du skyrius. Eina sau.. Tas Čarli proveržis ir Krisas… omg omg omg… Jau 65 skaitydama verkiau krokodilo ašarom!!! O šitas ir omg… Įdomu kas dabar bus.. Lali, greičiau tęsinį!!!!
    *Apsimeta, kad nemato, kad Lali parašė, kad jau pabaiga*

  2.    saturniete said,

    on June 20th, 2012 at 11:03

    reikia daaar!

    [WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘0 which is not a hashcash value.

Leave a reply

  • Monthly

  • FRIENDS:

  • Meta

    • Subscribe to RSS feed
    • The latest comments to all posts in RSS
    • Subscribe to Atom feed
    • Powered by WordPress; state-of-the-art semantic personal publishing platform.
    • Firefox - Rediscover the web